- pietvėjis
- piẽtvėjis dkt.
.
.
pietvėjis — piẽtvėjis sm. (1) J, [K] , Grg, Vkš, pietvėjys (3b) K žr. 1 pietys: Piẽtvėjis atsisuko Kl. Pryš piẽtvėjį reik pirmą sykį žąsiukus paleisti (priet.) Pvn. Pietvėjis varė liepsną ant skūnių TP1880,45 … Dictionary of the Lithuanian Language
peitvėjis — peĩtvėjis (dial.) sm. (1) GGA1885,919 pietų vėjas, pietvėjis: Jis davė pūsti saulėtekį po dangumi ir pakėlė per savo macę peitvėjį BBPs78,28. Bet pučiančiam peitvėjuo ..., nuejo ing Ason BBApD27,13 … Dictionary of the Lithuanian Language
pietvis — piẽtvis sm. (2) [K], pietvỹs (4) [K] žr. pietvėjis: Piẽtvis pučia Als … Dictionary of the Lithuanian Language